Sveika mityba

[DARR]

va, parsitysiau is fermeriu normalaus, nevirinto pieno, sviesto, grietines irgi is nevirinto, hmmm kaip skanu. cia gi sioj keistuoliu saly nera taip, kad nuerini i turgeli ar parduotuve ir nusiperki nepasterizuotu pieno produktu; ieskoti reikia. kas iesko, tas randa taip sakant. nu ir aisku uzraugiau sio pienuko kefyrui. zinai, koks dziaugsmas po kelreiu metu normalaus sviesto? tai kol parsiveziau, tai vaziuodamas ir apedziau ta sviesta is skanumo.
zodziu, dziugu. visi galetume paesti ko susinese kokiam graziam parkeliu, kuriu netruksta

[kami]

PAMOKELE


KAIP DERINTI MAISTO PRODUKTUS
Kaip reiktu maitintis,kad nuo ryto iki vakaro jaustumetes zvalus ir darbingi?
Visi zinome,kad sociai pavalge apsunkstame,aptingstame,traukia paguleti.Irodyta,kad maistui suvirskinti reikia daugiau gyvybines energijos,negu jos iseikvojame begdami,plaukdami,vaziuodami dviraciu ar pan.Niekas taip nelengvina virskinimo,kaip tinkamai suderintas ir paruostas,gerai sukramtytas maistas.
Musu organizmas vienu metu gali gerai suvirskinti tik vienos rusies koncentruota produkta.Zmogus vienu metu suvalgo daug ivairaus maisto ir tai labia apsunkina jo virskinimo sistema,sunaudoja daug gyvybines energijos,kurios reikia kitiems svarbiems gyvybiniams procesams.Ne veltui liaudies patarle sako:”Saikus valgymas jegos teikia,o gausus I kapus lenkia”.
Valgome daug ivairiu patiekalu vienu metu:mesa su bulvemis ir duona,suri su duona ir sviestu ir pan.Prisigalvojame visko-ir verdame,ir kepame,ir troskiname,maisome net po keliolika patiekalu iskart,kad tik butu skaniau.Taip iskraipomos naturaliu produktu savybes,ir musu organizmas nepajegia nei pasisavinti,nei normaliai suvirskinti tu kombinaciju.Vien del to jauciame energijos trukuma ir susergame toksemija,kuri reiskiasi ivairiomis ligomis.Metu metus kenciame,geriame vaistus,bet skanestu atsisakyti nepajegiame.

[hirri]

va dar turiu savo dietu sasiuviny kaip derinau pasirasius:
krakmolingas ir rugstus maistas - ne
baltymai ir angliavandeniai - ne
baltyminis maistas ne vienu metu
baltyminis ir rugstus - ne
riebalai ir baltymai - ne
baltymai ir cukrus - ne
krakmolas ir cukrus - ne
pieno produktai vieni
vaisiai vieni
jokiu saldumynu

tai va taip derinau gal 3 menesius, bet jauciausi blogai, nes labai nervai pakriko

[Tilly]

tai dabar paaiskinkit man durnai kuo skiriasi kefyras nuo rugpienio

[kami]

Cia DARR paaiskintu tiksliausiai Palaukim,kol atsiras,tada gal tiksliai paaiskins.
Rugpienis yra suraugintas pienas,o kefyras is kefyro granuliu daromas

[Eliza]

rûgpienis surûgsta natûraliai, o kefyras ir jogurtas - pienas virinamas ir uþraugiamas specialiu raugu ar bakterijomis. pvz á pienà naminá reikia ádëti natûralaus gyvo jogurto ir po 5-7 valandø gaunasi tas pats jogurtas tik didsniu kiekiu....

[DARR]

KEFYRAS IR RUGPIENIS

Ir kefyras, ir rugpienis kaip zinome yra pieniskas produktas taigi is to paties saltinio. Bet kuris nevirintas pienas savaime, naturaliai turi bakteriju. Palikus nevirinta piena, jame esancios bakterijos pradeda fermentacija; fermentacija is esmes yra virskinimas. Palikus virinta piena, jo virskinimas (dekompozicija) prasideda daugiausia is isoreje esanciu bakteriju ir kitu "gyvuneliu", t.y., ne naturalios, gimtosios bakterijos dirba, bet svetimkuniai. Tai cia apie virinto ir nevirinto rugima.

Taigi rugpienis iseina kai palieki nevirinta piena kambario temperaturoje. Vykstant fermentacijai, tos bakterijos dauginasi, maitindamosi laktoze, pieno cukrumi. Rauginimo laikas priklauso nuo temperaturos ir individualaus pieno kompozicijos.

Kefyro granules turi paslaptinga savo istorijos atspalvi. Niekas nezino, kaip jos atsirado ar kaip pagamino- tai gaubia mistikos seselis. Yra visai rimtas tikejimas, kad tos kefyro granules yra Mohameto, musulmono pranaso, dovana zmonems per Dieva. Labai idomi istorija. Taciau mes zinome, kad kefyro granules yra is pieno ir kad jos daugiausia susideda is specifiniu angliavandeniu, riebalu apie 4.4% ir aisku baltymai. Aisku viena, kad yra kefyro granules.

Taigi pagrindinis skirtumas, tiek kiek as zinau yra kiekybinis ir sudeties skirtumas. Nors garantuotai nezinau, bet man beveik nekyla abejones, kad labai skiriasi kefyro granuliu ir naturaliai piene esanciu bakteriju santykis ir kiekis: kefyro granules susideda is nemazo kiekio mieliu, geruju mieliu, ne tu kur piktosios kaip candida albicans; taip pat susideda is daugybes probiotiku. Probiotiku ivairove isties didele- 42 rusius mieles ir bakterijos, kai tuo tarpu jogurtas turi paprastai tik 2-6 rusiu gerasias bakterijas.

Bakteriju kiekis priklauso nuo fermentacijos ilgumo ir bakterines-mielines sudeties. Bakterijos dauginasi kas 20-30 min., t.y., is vienos dvi tampa per 20-30 min. Todel per tris valandas viena bakterija tampa 1020 bakteriju! tai implikuoja, kad visa si bakteriju ir mieliu (nezinau kokiu greiciu ir kaip mieles dauginasi) gausybe, esanti kefyro granulese, tampa visa "geruju" gyvuneliu simfonija; jogurtas siuo atveju nublanksta esantis su keliomis bakterijomis ir tik tos kelios gali daugintis.

Atsiminkime, kad kefyra ir jogurta galime pagaminti ir is nevirinto, ir is virinto pieno, taciau jogurta reikia laikyti pastovioje pakyletoje temperaturoje, o kefyra reikia rauginti naturaliai, kambario temperaturoje. Jogurto gamyboje pries fermentuojant reikia ji butinai pakaitinti bent iki 83 celcijaus, o kefyro nebutinai. Rugpienis gali buti padarytas tik is paprasto, nevirinto pieno- virinimas uzmusa didziaja dali bakteriju (taip pat mieliu ir pelesiu jei buna), kurios ir yra butina salyga normaliai iprastai pieno fermentacijai.

As nezinau tikslios rugpienio bakteriju-mieliu ir kt. iprastos mikrofloros kompozicijos, bakteriju rusiu ir ju kiekio. Bet suma sumarum, is viso to, kiek as zinau atsakymas, kuo skiriasi rugpieni nuo kefyro yra:

bakteriju ivairove ir ju kiekiu per ta pati fermentavimo laika.

[kami]

PAMOKELE(tesinys)
Pasiziurekime,kas atsitinka musu skrandziui,kai i ji patenka mesa su bulvemis ir duona.Mesai,kuri yra baltymingas produktas,virskinti reikia skrandzio sulciu rugscios reakcijos,o bulvems ir duonai,kuriuose daug angliavandeniu-sarmines.Virskinant tos sultys viena kita neutralizuoja.Todel skrandis turi isskirti papildomai sulciu,o tam reikia papildomai gyvybines energijos ir laiko.Virskinimas uztrunka,o skrandis susitraukinedamas isstumia nesuvirskinta maista i dvylikapirste zarna ir toliau.
Ilgai isbuve skrandyje baltymai i dvylikapirste zarna patenka kiek papuve,o angliavandeniai susifermentave.Tokia nesuvirskinta,puvanti mase letai slenka musu zarnynu,nuodydama vidaus organus ir krauja.
Organizmas is siu produktu negauna jokios naudos,priesingai-iseikvoja daug gyvybines energijos,kad neutralizuotu ir pasalintu toksines medziagas,kurios issiskiria tokio “iskrypusio” virskinimo metu.Tyrimai rodo,jog netinkamai suderintas maistas skrandyje isbuna apie 8val,o zarnyne kartais uzsilaiko net 40val.Dr.Arturas Casonas eksperimentais irode,jog,suvalgius mesos kartu su koncentruotais angliavandeniais(duona,bulvem,kose),ismatose randama nesuvirskintu baltymu ir angliavandeniu,to nebuna,kai maistas tinkamai suvirskintas.
Be to,is blogai suvirskinto maisto issiskiria toksines medziagos,kurios veikia musu kepenis ir kitus organus panasiai kaip alkoholis.
(bus daugiau)

[Guste]

Na beveik visi derinantys maista sutinka kad vaisius ir uogas reikia valgyti atskirai 2-3 h pries/po kita maista. Na o tai kaip jogurtai (isskyrus be priedu), ten jau iskart baltymai, riebalai, cukrus ir vaisiai sumakaluota? Taigi baisiau nei bulve su kotletu(cia tik riebalai su angliavandeniu). O visi rekia-valgykit jogurtus, taip sveika.... Tai kaip ten suprast?

[kami]

Pas mus kazin ar rasi jogurta su naturaliais vaisiais Kai sudeti paskaitai,pasidaro aisku,kad ten tie vaisiai-visokios sutirstintos uogienes ir t.t.
Guste,sitas tavo klausimas tegul palaukia,kol DARR pasirodys.Jis jogurtu specialistas

[DARR]

Guste, kiekvieno gyvuno virskinimo sistema yra unikaliai pritaikyta tai rusiai. Tarkim karve, turinti keturis skrandzius, puikiai susidoroja su sienu, kas mums visiskai neimanoma; arba, vistos su malonumu lesa lukstus, smulkius akmenukus. Naturaliai visi gyvunai instinktyviai eda kas ju islikimui svarbiausia (optimalus virskinimas butina to salyga), tik zmogus- visiskai nusivaziaves.

Taciau visa tai yra kalbant apie atskirus produktus ir ju derinima. Kiekvienas atskiras produktas, jei jis tinka apskritai to gyvuno virskinimo sistemai, yra automatiskai tobulas virskinimui. Atskiras naturalus produktas niekada nekels problemu, nes jei jis yra naturaliai- gamta automatiskai viska tame produkte suderina taip, kad patekes i zarnyna, butu puikiai suvirskintas. Jogurte eantis kazeinas yra unikalus jogurto kazeinas, jogurte esanti laktoze yra unikali jogurto laktoze, jogurte esancios riebiosios rugstys yra uniklaiai jogurto ir viskas uniklaiai biochemiskai susije.

Cia netrukus prieiname iki to, kad mokslu ne viska galime paaiskinti kaip viskas nuostabiai susiderine, taciau aisku viena, kad naturaliame, gyvajame jogurte (turiu omeny is neuztersto, nepasterizuoto, sviezaus) yra visko, enzimu, bakteriju ir kt. yra visko, kad jis butu optimaliai suvirskintas, pasisavintas ir utilizuotas. Be to, manau, kad naturaliame produkte yra daug daugiau nei atskiri baltymai, riebalai, angliavandeniai- yra visokios vibracijos, visokie laukai ir kitokiu dalyku, kurie toli grazu nenauji, taciau sunkiai pasiekiami mokslui.

Paimk atskirus, sintetiskai izoliuotus ingredientus ir jogurtas netaps jogurtu, nors ir viska, ka zinai sudetum i kruva. Todel ir uniklaus kiekvienas produktas.
Toks pat principas ir su kad ir naturaliais, bet atskirais gamtoje pasitaikanciais produktais. Jogurto latoze ir jogurto baltymas yra du skirtingi dalykai nei jogurto baltymas ir tarkim kokios bulves baltymas- du visiskai skirtingi pasauliai.

Kaip minejau, visa esme tame, kaip pritaikytas musu virskinamasis traktas atskiriems produktamas: kiekvienas vis reikalauja vis kitokios rugstines-sarmine aplinkos, ivairiu enzimu ir panasiai. Bet ir cia ne viska gali zmogus paaiskinti. Todel atskirai naturalus produktas jei tinka- tai tinka, o is atskiru produktus sudetos sudetines medziagos jau yra du pasauliai ir visiskai skirtingas dalykas. Net palyginti negalima.

Kaip vaizine priemone. Tarkim, Polis Bregas, buvo puikios fizines formos ir geras rasytojas sveikatos klausimais. Ir dabar paimk koki is dabartiniu sveikuoliu Dough Graham ir koki gera rasytoja sveikatos klausimais Gabriel Cousens, sudek ju sugebejimus, taciau jie vistieks netaps Poliu Bregu... .

[DARR]

manau, kad druskos kaltinimas butais ir nebutais dalykais yra gerokais perdetas. be abejo, iprastine stalo druska yra siaubingai perdirbta ir automatiskai nelabai sveika. daug geriau juros druska. taciau ir tai, yra istirta, kad kaltinimai druskai del auksto kraujospudzio ir panasiu dalyku nera visiska tiesa, man dabar kazkur gialiai galvon ikrito tie konkretus tyrimai del druskos. zmonems, kurie turi nusilpusius inkstus, antinkscius, bedruske dieta gali buti net pavojinga- liaudiskai tariant, tokiu atveju sutrikusi elektrolitu (natris, kalis ir chloridas) veikla ir tie musu organai nebesugeba sulaikyti druskos. Musu organizmas nuolatos palaiko optimalu druskos ir kalio santyki lasteles viduje ir isoreje, palaiko pastovu spaudima. Esant minetam sutrikimui, lasteles tampa kaip retis- druska lapatai lapatai is organizmo. Aiskus to trukumo pozymis- staigus druskos arba druskos turinciu produktu poreikis kuriuo nors dienos metu, dazniau antroje dienos puseje.
Pats tai ir dabar is dalies tebeturiu ir vis galva sukdavau, na kodel as staiga popiet uzsinoredavau suriu riesutu arba druskingos gvakamoles. Sukau sukau galva, forumai, knygos, straipsniai, kol galu gale dasilo. Manau didziausias visa ko kaltininkas cia- stresas (nesaikingas badavimas, A/B irgi yra siaubingas stresas).

Nesakau, kad bedruske dieta negali neveikti ilgam laikui, tik sakau, kad kai kuriais atvejais gali tai ir nebutinai buti optimalus variantas.

[kami]

DARR,nepergyvenk,pas mane su inkstais ir su viskuo viskas tvarkoj Kai uzsimanysiu suraus,tai ir valgysiu,saves nekankinsiu Kol kas dar viskas gerai.Be to,juk ir darzoves savyje druskos turi.Naturalios naturaliausios!

[DARR]

gerai, baisiai nepergyvensiu
o naturali druska is darzoviu taip, yra naturaliausia ir geriausia

[tt]

kami sis receptukas kaip tik tau siuo gyvenimo tarpsniu, ir padeda isvakyti druskas:

sauksteli supjaustytu ptrazoles saknu ir arbatini sauksteli supjaustytu jos lapu uzplikyti stikline verdancio vandens. 2 - 3 val. palaikyti siltai. gerti nedideliais gurksneliais, po trecdali stiklines 3 kartus per diena, pries valgi. ziema galima gerti taip pat paruosta dziovintu petrazoliu nuovira.