kleckas » 08 02 17, Sek 08:08
Nezinojau kur deti.
Ieskojau apie visokias naturalias zolytes, si ta radau.Bet kad nebutu be rysio visa straipsniuka metu.
KUO SKIRIASI DEPRESIJA IR "SUDEGIMAS" ?
"Sudegimas" ir depresija sukelia panašią savijautą, tačiau jų atsiradimo priežastys skiriasi. "Sudegimą" sukelia labai stiprus stresas ir labai didelis nuovargis. Tipiški požymiai - vis labiau senkanti energija ir pasikeitęs vertės suvokimas. Laikui bėgant nuolatinis spaudimas, nesugebėjimas kontroliuoti aplinkos ir pateisinti vidinių lūkesčių bei poreikių keičia žmogaus jausmus ir suvokimą.
Depresijos priežastimi gali būti vienas ar keli įvykiai, dėl kurių ką nors prarandame. Tai gali būti persikėlimas į kitą miestą, praradimas įprastos aplinkos ir draugų, partnerio, tėvų, brolio ar sesers mirtis, atleidimas iš darbo, skyrybos, išsiskyrimas su partneriu, nelaimingas atsitikimas ir jo metu patirta trauma, netikėta operacija ar kitoks žmogų sukrėtęs įvykis.
Potrauminis sindromas gali išaugti į gilią depresiją. "Tai labai ryškiai iliustruoja prievartautojų aukomis tapusių moterų arba karą išgyvenusių kareivių pavyzdžiai. Tie žmonės staiga pradeda abejoti gyvenimo prasme, savo buvimo žemėje prasme ir neranda atsakymo į iškilusius klausimus",- rašo autorė H.Vollmer.
Depresija sergąs žmogus linkęs pasiduoti, "sudegimu" - ne. "Sudegti" linkęs asmuo gali griebtis narkotikų ar alkoholio ir, kaip teigia Freudenbergeris ir Northas, pamėginti tuo kompensuoti energijos stoka, iš naujo atgaivinti buvusį idealizmą ir motyvaciją. Kenčiantis nuo depresijos žmogus vartoja narkotikus ar alkoholį, kad prislopintų nemalonius jausmus. "Jis ieško palengvėjimo ir ramybės, o ne naujo idealizmo"."- rasite parašytta H.Vollmer knygoje apie sudegimą.
... KAIP GYDOMAS "SUDEGIMAS"
"Sudegimo" sindromas kol kas mažai ištirta liga, ir toli gražu ne viskas aišku, kaip ją gydyti.. Be to, kiekvienas žmogus "sudega" kitaip, skiriasi simptomų eilės tvarka ir jų kiekis. Tad ar yra vaistų nuo "sudegimo"? Pirmiausia būtina žinoti, kad specialiai "sudegimą" gydančių vaistų nėra. "Sudegimo"metu atsiranda stresas, nemiga, depresija, agresija, baimės jausmas, skrandžio, nugaros, galvos ir kitokie skausmai, menstruacijų sutrikimas, silpnumas, neramumas, apatija, irzlumas, negalėjimas susikaupti, atminties susilpnėjimas ir daugelis kitų. Sunkiausiais atvejais kyla savižudybės pavojus.
Augaliniai vaistai
Labiausiai paplitęs augalinis vaistas yra visame pasaulyje žinomas aspirinas - acetilsalicilo rūgštis. Iš pradžių iš alksnio (Salix alba) buvo gaminamas ekstraktas (salicilo rūgštis), kuriuo dar Hipokratas gydė karščiuojančius pacientus, o viduramžių žiniuonės - reumato skausmų varginamus žmones. Šiandien aspirinas vartojamas ne tik nuo galvos ir kitokių skausmų, nuo slogos, karščio, bronchito, bet ir kaip profilaktinė priemonė nuo apopleksijos, juo gydomi ligoniai po infarkto. Šsiandieną fitoterapija vėl atgauna savo svarbą: visi jau pavargo nuo chemijos ir griebėsi augalinių gydymo priemonių. Dabar net pastebima tendencija laikyti augalines gydomąsias priemones vieninteliais patikimais vaistais.
Psichinėms ligoms gydyti buvo teigiamai įvertintos šešios tradiciškai daugiausia Europoje vartojamos augalinės gydomosios priemonės:
- jonažolė (herbą hyperici),
- apynių spurgai (strobulus lupuli),
- melisos lapai (folium melissae),
- kryžiažiedės lapai (herbą passiflorae),
- valerijono šaknys (radix valerianae)
- kava
- kavašaknų ekstraktas (indiškasis narkotinis pipiras - p/per/s methystici rhizoma).
Augalinės gydomosios priemonės, kurios turi psichotropinį poveikį, tai yra veikia psichinio pobūdžio sutrikimus.
Augaliniai preparatai negali būti alternatyva psichoterapijoje naudojamų vaistų, kurie yra vienintelė pagalba sunkia depresijos forma sergantiems ligoniams. Jie taip pat nėra efektyvūs gydant tokius psichinius sutrikimus kaip manija, sunki baimės būsena, panika ar fobija. Svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti, - augaliniai vaistai veikia lėtai. Jų poveikis juntamas tik praėjus dviem trim savaitėms nuo vartojimo pradžios, be to, jų dozės turi būti pakankamai didelės. Ūmios ligos atveju gydytojas pirmiausia griebsis greitai veikiančių cheminių vaistų, o vėliau pereis prie augalinių preparatų. Augaliniai preparatai turi privalumą - jie beveik nesukelia pašalinio poveikio. Trumpai apie tai, kaip veikia augaliniai preparatai:
- Apynių spurgai ramina ir migdo. Juos patartina var toti, kai jaučiame nerimą, neaiškią baimę ir kai blogai miegame.
- Melisos lapai lengvai slopina ir dėl to turi raminantį poveikį. Jie gali padėti, kai dėl nervinio susierzinimo sunku užmigti. Iš jų galima daryti raminamąsias vonias.
- Kryžiažiedės lapai turi dar nevisiškai ištirtą psicho terapinį poveikį. Manoma, jog ji geriausiai tinka gydyti nervinėms nerimo būsenoms.
- Valerijono šaknys ramina, migdo ir stabilizuoja nuotaiką. Padeda gydyti nerimo būsenas, padeda užmigti.
Cheminiai vaistai
Trankviliantai - tai raminamosios medžiagos (lot. traiiquillus - ramus). Jie priklauso benzodiazepino tipo anksiolitikams, kuriuos dar prieš kelerius metus dažniausiai skirdavo moterims. Štai kelių labiausiai žinomų preparatų pavadinimai: leksotanilas, adumbranas, tavoras, tranksilis, valis. Jie padeda įveikti nuotaikų svyravimo, nerimo, miego sutrikimo, įtampos ir baimės būsenas. Silpnesnio veikimo neuroleptikai neuroleptikai vis dėlto turi palyginti didelį šalutinį poveikį: sukelia žemą kraujo spaudimą, svaigulį, širdies ritmo sutrikimus, nuo jų džiūsta burna, ir dėl to pacientams šių vaistų sukelti reiškiniai būna beveik nemalonesni už depresiją. Jie nėra visai nepavojingi, nes vartojant ilgai ir didesnėmis dozėmis gali sukelti depresinę būseną. Antidepresantai buvo išrasti šeštajame dešimtmetyje .Pagal savo veikimą jie skirstomi į tris pagrindines grupes
- stimuliuojamieji
- nuotaiką skaidrinantieji nestimuliuojantys antidepresantai,
- raminamieji, įtampą ir baimę šalinantieji antidepresantai. Tricikliai antidepresantai Ši nuotaiką gerinanti ir depresiją mažinanti priemonė ima veikti tik po 14 dienų, o migdo ir ramina vos pradėjus vartoti.
... MAO SLOPIKLIAI
MAO - tai sunkiai ištariamo žodžio "monoaminoksidazės" santrumpa. Jie priklauso pirmosios kartos antidepresantų grupei ir veikia stimuliuojamai. Deja, dėl nemalonių šalutinių poveikių ir nesuderinamumo su kai kuriais maisto produktais jie skiriami labai retai (pvz., tada, kai neveikia kiti antidepresantai). Apskritai antidepresantus galima vartoti ištisus mėnesius ir net metus, tačiau gydytojas privalo reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Pacientas netampa priklausomas nuo antidepresantų, jei pagerėjo, dar galima maždaug dvi savaites gydyti tais vaistais, o paskui pereiti prie švelnesnių gydymo metodų
Pagal Helga Vollmer "Jaučiuosi visiškai išsekusi",-alma littera, 1998
Nezinojau kur deti.
Ieskojau apie visokias naturalias zolytes, si ta radau.Bet kad nebutu be rysio visa straipsniuka metu.
KUO SKIRIASI DEPRESIJA IR "SUDEGIMAS" ?
"Sudegimas" ir depresija sukelia panašią savijautą, tačiau jų atsiradimo priežastys skiriasi. "Sudegimą" sukelia labai stiprus stresas ir labai didelis nuovargis. Tipiški požymiai - vis labiau senkanti energija ir pasikeitęs vertės suvokimas. Laikui bėgant nuolatinis spaudimas, nesugebėjimas kontroliuoti aplinkos ir pateisinti vidinių lūkesčių bei poreikių keičia žmogaus jausmus ir suvokimą.
Depresijos priežastimi gali būti vienas ar keli įvykiai, dėl kurių ką nors prarandame. Tai gali būti persikėlimas į kitą miestą, praradimas įprastos aplinkos ir draugų, partnerio, tėvų, brolio ar sesers mirtis, atleidimas iš darbo, skyrybos, išsiskyrimas su partneriu, nelaimingas atsitikimas ir jo metu patirta trauma, netikėta operacija ar kitoks žmogų sukrėtęs įvykis.
Potrauminis sindromas gali išaugti į gilią depresiją. "Tai labai ryškiai iliustruoja prievartautojų aukomis tapusių moterų arba karą išgyvenusių kareivių pavyzdžiai. Tie žmonės staiga pradeda abejoti gyvenimo prasme, savo buvimo žemėje prasme ir neranda atsakymo į iškilusius klausimus",- rašo autorė H.Vollmer.
Depresija sergąs žmogus linkęs pasiduoti, "sudegimu" - ne. "Sudegti" linkęs asmuo gali griebtis narkotikų ar alkoholio ir, kaip teigia Freudenbergeris ir Northas, pamėginti tuo kompensuoti energijos stoka, iš naujo atgaivinti buvusį idealizmą ir motyvaciją. Kenčiantis nuo depresijos žmogus vartoja narkotikus ar alkoholį, kad prislopintų nemalonius jausmus. "Jis ieško palengvėjimo ir ramybės, o ne naujo idealizmo"."- rasite parašytta H.Vollmer knygoje apie sudegimą.
... KAIP GYDOMAS "SUDEGIMAS"
"Sudegimo" sindromas kol kas mažai ištirta liga, ir toli gražu ne viskas aišku, kaip ją gydyti.. Be to, kiekvienas žmogus "sudega" kitaip, skiriasi simptomų eilės tvarka ir jų kiekis. Tad ar yra vaistų nuo "sudegimo"? Pirmiausia būtina žinoti, kad specialiai "sudegimą" gydančių vaistų nėra. "Sudegimo"metu atsiranda stresas, nemiga, depresija, agresija, baimės jausmas, skrandžio, nugaros, galvos ir kitokie skausmai, menstruacijų sutrikimas, silpnumas, neramumas, apatija, irzlumas, negalėjimas susikaupti, atminties susilpnėjimas ir daugelis kitų. Sunkiausiais atvejais kyla savižudybės pavojus.
Augaliniai vaistai
Labiausiai paplitęs augalinis vaistas yra visame pasaulyje žinomas aspirinas - acetilsalicilo rūgštis. Iš pradžių iš alksnio (Salix alba) buvo gaminamas ekstraktas (salicilo rūgštis), kuriuo dar Hipokratas gydė karščiuojančius pacientus, o viduramžių žiniuonės - reumato skausmų varginamus žmones. Šiandien aspirinas vartojamas ne tik nuo galvos ir kitokių skausmų, nuo slogos, karščio, bronchito, bet ir kaip profilaktinė priemonė nuo apopleksijos, juo gydomi ligoniai po infarkto. Šsiandieną fitoterapija vėl atgauna savo svarbą: visi jau pavargo nuo chemijos ir griebėsi augalinių gydymo priemonių. Dabar net pastebima tendencija laikyti augalines gydomąsias priemones vieninteliais patikimais vaistais.
Psichinėms ligoms gydyti buvo teigiamai įvertintos šešios tradiciškai daugiausia Europoje vartojamos augalinės gydomosios priemonės:
- jonažolė (herbą hyperici),
- apynių spurgai (strobulus lupuli),
- melisos lapai (folium melissae),
- kryžiažiedės lapai (herbą passiflorae),
- valerijono šaknys (radix valerianae)
- kava
- kavašaknų ekstraktas (indiškasis narkotinis pipiras - p/per/s methystici rhizoma).
Augalinės gydomosios priemonės, kurios turi psichotropinį poveikį, tai yra veikia psichinio pobūdžio sutrikimus.
Augaliniai preparatai negali būti alternatyva psichoterapijoje naudojamų vaistų, kurie yra vienintelė pagalba sunkia depresijos forma sergantiems ligoniams. Jie taip pat nėra efektyvūs gydant tokius psichinius sutrikimus kaip manija, sunki baimės būsena, panika ar fobija. Svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti, - augaliniai vaistai veikia lėtai. Jų poveikis juntamas tik praėjus dviem trim savaitėms nuo vartojimo pradžios, be to, jų dozės turi būti pakankamai didelės. Ūmios ligos atveju gydytojas pirmiausia griebsis greitai veikiančių cheminių vaistų, o vėliau pereis prie augalinių preparatų. Augaliniai preparatai turi privalumą - jie beveik nesukelia pašalinio poveikio. Trumpai apie tai, kaip veikia augaliniai preparatai:
- Apynių spurgai ramina ir migdo. Juos patartina var toti, kai jaučiame nerimą, neaiškią baimę ir kai blogai miegame.
- Melisos lapai lengvai slopina ir dėl to turi raminantį poveikį. Jie gali padėti, kai dėl nervinio susierzinimo sunku užmigti. Iš jų galima daryti raminamąsias vonias.
- Kryžiažiedės lapai turi dar nevisiškai ištirtą psicho terapinį poveikį. Manoma, jog ji geriausiai tinka gydyti nervinėms nerimo būsenoms.
- Valerijono šaknys ramina, migdo ir stabilizuoja nuotaiką. Padeda gydyti nerimo būsenas, padeda užmigti.
Cheminiai vaistai
Trankviliantai - tai raminamosios medžiagos (lot. traiiquillus - ramus). Jie priklauso benzodiazepino tipo anksiolitikams, kuriuos dar prieš kelerius metus dažniausiai skirdavo moterims. Štai kelių labiausiai žinomų preparatų pavadinimai: leksotanilas, adumbranas, tavoras, tranksilis, valis. Jie padeda įveikti nuotaikų svyravimo, nerimo, miego sutrikimo, įtampos ir baimės būsenas. Silpnesnio veikimo neuroleptikai neuroleptikai vis dėlto turi palyginti didelį šalutinį poveikį: sukelia žemą kraujo spaudimą, svaigulį, širdies ritmo sutrikimus, nuo jų džiūsta burna, ir dėl to pacientams šių vaistų sukelti reiškiniai būna beveik nemalonesni už depresiją. Jie nėra visai nepavojingi, nes vartojant ilgai ir didesnėmis dozėmis gali sukelti depresinę būseną. Antidepresantai buvo išrasti šeštajame dešimtmetyje .Pagal savo veikimą jie skirstomi į tris pagrindines grupes
- stimuliuojamieji
- nuotaiką skaidrinantieji nestimuliuojantys antidepresantai,
- raminamieji, įtampą ir baimę šalinantieji antidepresantai. Tricikliai antidepresantai Ši nuotaiką gerinanti ir depresiją mažinanti priemonė ima veikti tik po 14 dienų, o migdo ir ramina vos pradėjus vartoti.
... MAO SLOPIKLIAI
MAO - tai sunkiai ištariamo žodžio "monoaminoksidazės" santrumpa. Jie priklauso pirmosios kartos antidepresantų grupei ir veikia stimuliuojamai. Deja, dėl nemalonių šalutinių poveikių ir nesuderinamumo su kai kuriais maisto produktais jie skiriami labai retai (pvz., tada, kai neveikia kiti antidepresantai). Apskritai antidepresantus galima vartoti ištisus mėnesius ir net metus, tačiau gydytojas privalo reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Pacientas netampa priklausomas nuo antidepresantų, jei pagerėjo, dar galima maždaug dvi savaites gydyti tais vaistais, o paskui pereiti prie švelnesnių gydymo metodų
Pagal Helga Vollmer "Jaučiuosi visiškai išsekusi",-alma littera, 1998
